apčiauti

apčiáuti intr. kiek apstoti, aprimti, apščiūti: Išgėriau žolių, ir pilvą apčióvė sopėję Tvr. Dantys apčióvo Ml. Kola apčiovo sopčius, tai net prakaitas išpylė Ml. Rodos, apčiaũs apčiaũs – ir vėl lyja Trgn. \ čiauti; apčiauti